Kaunas tapo užsienyje vogtų dviračių sostine

Dviračių takų infrastruktūra Kaune apgailėtina, tačiau dviračiai mieste tampa labai populiarūs. Tačiau specializuotos dviračių parduotuvės to nepastebi. Kauniečiai pamėgo vogtus arba antram gyvenimui prikeltus dviračius.

Važinėja visa šeima
Kaunietis Tomas Stonis savaitgaliais su žmona Jurga ant dviračių susodina tris savo sūnus bei dukrelę ir leidžiasi į pramoginius pasivažinėjimus. Stonių šešetuką dažniausiai galima pamatyti Ąžuolyne arba Panemunės šile. Ne tik todėl, kad šios dvi vietos jiems labai patinka. Kaune kitų vietų pasivažinėti su šeima beveik nėra.
"Mūsų šeima mėgsta dviračius, tačiau sąlygos Kaune važinėti dviračiais yra tik patenkinamos. Galima būtų važiuoti dviračiu į darbą, tačiau savivaldybė neinvestuoja į infrastruktūrą, tad lieka tik pramoginiai pasivažinėjimai savaitgaliais", – apgailestavo T.Stonis.
Vyras penkerius metus gyveno Berlyne, tad gali palyginti dviratininkui mėgėjui tenkančius patogumus Vokietijoje ir gimtinėje.
"Šiaip tai net nėra ko lyginti", – nusišypsojo T.Stonis.

Daugiausia vogtų – Kaune
Nepaisant prastos dviračių takų infrastruktūros, per pastaruosius kelerius metus dviračiai populiarėjo labai sparčiai. Apytiksliais skaičiavimais, Kaune gali būti apie 150 tūkst. dviračių.
Šiuo metu turėti dviratį madinga. Specializuotų dviračių parduotuvių savininkai maždaug prieš ketverius metus pastebėjo mados pradžią, tačiau nuo to laiko klostosi paradoksali situacija: parduotuvių apyvarta mažėja, o dviračių gatvėje daugėja.
Dėl to kalta iš Vakarų Lietuvą užplūdusių nenaujų dviračių banga. Neretai dviračiai jau būna labai susidėvėję arba surinkti iš kelių, tačiau bene dažniausiai – vogti.
"Pažiūrėkite, pilnas internetas iš visos Europos vogtų dviračių už pusę kainos. Ypač tai pastebima Kaune", – pyko neseniai Kaune dviračių parduotuvę atidariusios bendrovės direktorius Linas Balčiūnas.
Tiesa, internete ir turguje dviračius perka ne visi. T.Stonis teigia, kad visi jo šeimos dviračiai yra pirkti parduotuvėje.
"Buvau ir apie turgų pagalvojęs, bet į jį nuvažiavęs supratau, kokiais keliais ten patenka dviračiai. Pardavėjai pasakoja, kad tie dviračiai randami išmesti, bet aš žinau, kad vokietis gero daikto neišmeta ir neparduoda. Mano principai neleidžia pirkti vogto dviračio", – kalbėjo T.Stonis.

Perka ir veža taisyti
Dalis užsienyje vogtų dviračių atsiduria turguose, bet dažniausiai jais prekiaujama internete.
"Internetas išprusino dviračių pirkėjus. Bet ko dabar jiems nepasiūlysi. Tai yra gerai, bet internetas padarė ir blogą įtaką: jis perpildytas skelbimų, siūlančių dviračius iš Vakarų Europos", – kalbėjo dviračiais prekiaujančios bendrovės direktorius Ramūnas Šiugžda. Jis pastebėjo, kad per pastaruosius kelerius metus parduotuvėse dviračių parduodama mažiau, bet remontuoti atvežama vis daugiau.
Didelę prekybos dviračiais patirtį turintis R.Šiugžda pripažįsta, kad turguje galima nupirkti ir neblogą nevogtą dviratį, tačiau taip būna retai.
Pastaruoju metu dažnai pardavinėjami iš dalių surinkti dviračiai. Jie gali atrodyti neblogai, tačiau vos viena netinkama dviračio dalis gali turėti didelės įtakos."Kauno dienai" apsilankius R.Šiugždos parduotuvėje įrengtose dirbtuvėse, buvo 15 taisyti atvežtų dviračių. Visi jie pirkti turguje.
"Štai, nusipirko pigiau turguje, bet atvažiavęs prašo pakeisti tai tą, tai aną ir stebisi, kad tokios brangios dalys", – pasakojo R.Šiugžda.

Siekia registracijos
Praėjusių metų pabaigoje įsteigtos Lietuvos dviračių verslo asociacijos tikslas – įteisinti kai kuriose ES šalyse egzistuojančią privalomą dviračių registraciją. Tokiu būdu būtų galima užkirsti kelią vogtų dviračių prekybai, nes šiuo metu ją gali pristabdyti tik pirkėjo sąžinė. Tačiau ji prabyla nedažnai.
"Pasitaiko ir taip, kad turguje vogtas dviratis tik pora šimtų litų pigesnis nei pas mus parduotuvėje, bet perka turguje. Nesuprantu kodėl", – atsiduso dviračių parduotuvės savininkas Gintarius Leščiukaitis.
Jis nedrįso spėti, kokią dalį Lietuvoje esančių dviračių sudaro parduotuvėje pirkti. Gal tik dešimtadalį?

Populiariausias – hibridas
Šiuo metu Lietuvoje populiariausi vadinamieji hibridiniai dviračiai, kurie yra tarpinis variantas tarp kalnų ir miesto dviračio.
"Kalnų dviratis geriausias tiems, kurie važinėja blogais keliais, o hibridiniai yra lengvesni, jais lengviau važiuoti", – paprastai paaiškino L.Balčiūnas.

Paaugliai labai mėgsta įvairiems triukams atlikti tinkamus BMX dviračius.
Kalnų dviračiai itin populiarūs kaimyninėse šalyse, bet pas mus perkami vis rečiau, o plentinių reikia ieškoti net su žiburiu. Vienas kitas pirkėjas ateina pasiteirauti, tačiau R.Šiugžda teigia, kad dėl tiek interesantų vežti į Lietuvą tokių dviračių neverta. Apskritai, retesnius modelius lietuviai ima pirkti internetu. Ten pat perka ir dalis, iš jų pakankamai žinių turintys žmonės dviratį susirenka savo rankomis

Kaunas tapo užsienyje vogtų dviračių sostine [43]
Iš specializuotų dviračių parduotuvių dažniausiai perkamų dviračių kaina svyruoja nuo 1 tūkst. iki 2,5 tūkst. litų.
Vienas kitas kaunietis turi prabangų, 10 tūkst. ar 20 tūkst. litų kainuojantį dviratį, tačiau tokių parduotuvėse būna retai, nes laikyti neapsimoka, o parsisiųsti iš gamintojo šiais laikais užtrunka vos kelias dienas.

Rožiniai planai, pilka realybė
Dviračių populiarumas būtų dar didesnis, jei važinėti Kaune būtų sukurta tinkamesnė infrastruktūra. Šiuo metu Kauno mieste yra apie 50 km dviračių takų, kurie nesudaro vienos sistemos.
Kai kurių takų sujungimas nepareikalautų daug investicijų, tačiau ilgiausias – Panemunės šilo dviračių takas – vis dar tęsiasi tik 8,5 km.
Prieš metus patvirtintas Kauno miesto dviračių takų specialus planas, kuriame numatytas vientisas 227 km ilgio dviračio tinklas.
Savivaldybės sumanymai gražūs, tačiau jiems įgyvendinti pinigų skiriama nedaug. Artimiausiu metu naujų takų tiesti nežadama, o kitais metais gali prasidėti nuo Vytauto Didžiojo iki Panemunės tilto besitęsiančio tako rekonstrukcija. Numatyta pakloti ne tik naują dangą, bet ir įrengti apšvietimą, suoliukus.
Dar du projektus būtų galima pradėti įgyvendinti, jei liktų pinigų nuo kitų su kelių tiesimu susijusių projektų. Tokiu atveju galima būtų pradėti tiesti taką, kuris maždaug nuo P.Vileišio tilto paneriu užkiltų į Šilainius. Dar didesnis projektas – keturių parkų: Dainavos, Kalniečių, Ąžuolyno ir Panemunės šilo sujungimas vienu, 12 km ilgio taku.

Jungsis su rajonu
Kauno miesto savivaldybės tarnautojai ateities planus derina su kolegomis iš rajono savivaldybės, nes pagrindinius miesto ir rajono takus ateityje ketinama sujungti. Kol kas rajono savivaldybė labai ilgais ir patraukliais takais pasigirti negali, tačiau plėtra numatyta ateityje.
Artimiausias didelis darbas – asfaltuotas takas nuo Marvelės gatvės iki Kačerginės. Kol kas dviračio tako specialųjį planą rengiantys specialistai nenusprendė, ar asfaltuos dabartinį neasfaltuotą dviratininkų taką, ar jį patrauks arčiau Nemuno.
Netolimoje ateityje taip pat ketinama nutiesti neilgą taką Ringauduose, o Raudondvaryje esantį taką pratęsti Kauno link iki tilto per Nevėžį.

cia Lietuva. ka bepridursi

Kaunas yra Kaunas